Sveiki!

Uch, ar tik man atrodo, kad čia nerašiau visą amžinybę? Labai atsiprašau tų žmonių, kurie iš tiesų laukė pasirodančio įrašo, nes teko tikrai netrumpai laukti... Atsiprašau! Turėjau šiokių tokių problemų. Ne, ne su mokslais, o su kompiuteriu... Tačiau nepaisant visko vėl galiu dėstyti savo mintis čia, elektroniniame dienoraštyje, apsupta nuoširdžių žmonių!

Žinoma, kad negaliu nepaminėti atėjusios vasaros ir baigtų mokslo metų. Kas dėl mokslų, tai pasakysiu, kad šiemet savo pasiekimais tikrai džiaugiuosi ir didžiuojuosi! Na ir, žinoma, mielieji, geros ir nepamirštamos vasaros jums! Kuo daugiau juoko, laime spinduliuojančių akių ir šypsotis verčiančių akimirkų! Aš dėl savosios vasaros bijau... Noriu tiek daug, o galimybės tokios ribotos. Kaip ir kiekvienais metai viliuosi gauti nepamirštamą vasarą, bet gaunasi tikrai ne taip, aš jas menkai atsimenu, nes dienos tokios vienodos ir monotoniškos, kad ach... Bijau susikurti nuostabių, nuostabiausių iliuzijų, svajonių, o po to baisiai liūdėti dėl prarasto tinkamo laiko. Aj, nebenoriu apie tai kalbėti, bus kaip bus!

Šiandien su jumis pasidalinsiu savo svajone! Ar turit savo mėgstamiausią kraštą? Ar vietą kurią norėtumėte labai, labai aplankyti? Aš turiu! Tai... JAPONIJA! Iš tiesų ji man atrodo ganėtinai panaši su Kinija, tad ir ji mane tikrai traukia, bet daugiau žinių turiu apie Japoniją. Kai tik mokykloje reikia aprašyti kokią nors vietą ar patinkančią šalį visada rašau apie ją. Kodėl? Mane žavi jos kitoniškumas, unikalumas ir nemažas skirtumas nuo Europos miestų. Kai paskaitai apie jos išvystytą švietimą (100% raštingumas), mažą nusikalstamumą (Japonijoje nusikalstamumas mažiausias pasaulyje) ir aplamai išsivystimą- tai taip sužavi! O dar jų kultūrą, tradicijos! Ar žinojot, kad japonės merginos išsiskyrusios su savo vaikinu dažniausiai nusikerpa plaukus, o vaikinai nusiskuta, tai laikoma savotiška atsiprašymo forma. Ir ten maisto“ siurbimas“ laikomas skanaus maisto požymiu, jei jus kas pavaišintu, o jūs ne „siurbtumėte“ šeimininkas gali įsižeisti(mano draugė išprotėtų, negali pakęsti „čiapsėjimo“, bet juk ir pas mus dauguma sako, kad taip skaniau :D). Aš ten puikiai tikčiau dėl tokios pat didėlės meilės arbatai, o žydinčiose sakurose jausčiausi, kaip pasakoje ir dar, man beprotiškai patiktų gurkšnoti ir mėgautis arbata jaukiai įsitaisius ant kilimėlių! Žinoma, ten ne mažai ir trūkumų, ir dalykų kurių aš nesuprantu ir, kuriems niekada nepritarsiu, bet... nenoriu kalbėti apie šios šalies trūkumus (bet pripažįstu, jų tikrai yra). Ten nuvykus aš norėčiau ne tik vaikščioti gatvėmis ir stebėti aplinką, aš norėčiau bent trumpam įsitraukti į jų kasdienybę, tai būtų nuostabu! Viena įdomiausia Japonijos sritis- mokyklos, švietimo sistema. Ko gero daugelis žinote, kad ten valytojų nėra, viską sutvarko patys mokiniai. Vargšeliai, jie mokosi 6 dienas per savaitę, o ir už valgymą ne ilgosios pertraukos metu (ji trunka 1 val.) gali būti nubausti.

Nenoriu labai daug išsiplėsti, nes gal jums tai visai neįdomu, tik pabaigai padarysiu išvada: noriu pamatyti šią šalį ne dėl to ,kad laikyčiau ją pavyzdžiu ar rodikliu kitiems, bet dėl to, kad ten pamatyčiau ir patirčiau visai kitką nei čia. J

Beje, o keliaučiau bet kur, tik duokit galimybę!

Ach, dar nepaminėjau, kad pasiėmiau iš bibliotekos nemažai knygų, tai: „Mergaitės istorija“ ;“ Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau“; „Eleonora ir Pakas“ ; "Leo ir Emi. Septintoji banga“ ; „Dievaitė dėvi GUCCI“ ; „Stebuklas“ ; „Kai dievas bus triušis“ ; „Dalykai, kurių niekas nežino“ ir „Kengūrų slėnio paslapti“.

Na ką, vasara prasidėjo ir aš beprotiškai noriu skaityti!

Taip noriu, kad net nežinau nuo kurios pradėti...