Kitokie žmonės tarp mūsų. Kitokie negu... kas?

Sveiki, sveiki, sveiki!

 Kaip sekasi? Kiek jums sukišo atsiskaitymų į vieną savaitę? Taip, taip artėja mokslo metų pabaiga ir reikia iš visko atsiskaityti... Praeita savaitę turėjau 3 atsiskaitymus ir vieną laaabai netikėtą... Žmonės, laikykitės! Neskaitant tų visų atsiskaitymų viskas gerai :). Šią savaitę supratau, kaip vis dėlto myliu savo istorijos mokytoją ir savo klasės auklėtoją! Šiandien- gatvės muzikos diena!!! Dabar gatvėje gera ne tik dėl kepinančios saulytės, bet ir dėl skambančios muzikos! Pas jus ji skamba? :)

Neseniai savo mokyklos moksleiviams vedžiau paskaitą apie diskriminaciją, išankstinę nuomonę ir stereotipus. Viskas sekėsi gerai! Ir ieškodama kokios nors įdomios informacijos( norėjosi sudominti savo klausytojus) radau labai gerą žaidimuką. Noriu su jumis juo pasidalinti ir dėl to, kad jis tikrai vertas dėmesio, nėra vaikiškas, taip pat gal ir jums jis kur nors pravers :) Šio žaidimo tikslas pajusti, kaip atsitiktinai mes esame priskiriami tam tikroms grupėms, padėti įsijausti į "kito vaidmenį". Taigi:

Ant 23 atskrų popieriaus lapelių surašykite raides: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, R, S, T, U, V, Z. Dalyviai turi susėsti ratu. Praneškite, kad šiandien bus analizuojama diskriminacijos tema.Leiskite kiekvienam dalyviui išsitraukti raides po vieną, tol kol visos bus paimtos. Paaiškink, kad kai jie išgirs savo raidę turi atsistoti. O išmesti bendruomenės nariai turi suplėšyti lapelius, o jei jų nebeturi -palikti kėdes ir susitelkti į kampą.Kad būtų įdomiau „visuomenės dauguma“ gali reaguoti pagal išgirstą apibūdinimą –rodyt nepasitenkinimą.

Kitokie žmonės tarp mūsų. Kitokie negu... kas? Norėčiau papasakoti jums pasaką apie vieną bendruomenę. Taigi, gyveno kartą žmonių bendruomenė. Joje buvo 23 žmonės. Na, gyveno jie. Gyveno. Bet neturėjo ką veikti. Užsimanė pašalinti „kitokius“ iš savo rato, juos ignoruoti ar kartais pasityčioti.Pirmas buvo pašalintas A. Jis turėjo tik vieną koją. Tai buvo ryškus ir akivaizdus skirtumas, nes visi kiti turėjo po dvi kojas. B buvo juodaodis. Bendruomenė išvijo jį su didžiausiu triukšmu. Taip pat buvo atstumta ir siauraakė C, ir jų abiejų vaikas D. E taip pat buvo kažkoks įtartinas. Visa bendruomenė tikėjo į Dievą, vaikščiojo bažnyčion, o jis net neapsimesdavo, kad taip daro. Jį taip pat reikėjo išmesti. F turėjo autizmą. Dėl to nelabai suprato, kodėl čia visi ieško kitokių, ir apskritai, kas ir kodėl čia dedasi. Kai jai pasakė „tu kitokia“, ji į tai atsakė „beprasmybė“. Todėl buvo išmesta per jėgą. G žavėjosi F dėl jos nepriklausomybės. Ir po F žodžių susimąstė ir pareiškė, gal iš tiesų beprasmiška atstumti kitokius. Jis buvo išvytas, nesdauguma manė kitaip. Bendruomenė išsigando. Staiga jie suprato, kad dėl vienintelio netinkamo žodžio išmestas gali būti bet kuris iš jų. Todėl išoriškai stengėsi atrodyti visiškai normalūs ir tikrus savo jausmus slėpti po daugybe kaukių. Taip pat jie ėmė vadovautis principais „puolimas geriausia gynyba“ ir „jei ne aš, tai mane“, todėl dar aršiau ėmė ieškoti kitokių. H buvo stora. Tokia gana apkūni. Jai irgi kliuvo. Panašiai kaip ir I, kuri buvo ryža ir strazdanota. J buvo mažas. Daug žemesnis už kitus. K blogai sekėsi fizinis. Nesportiškas buvo jis. Ir dar nešiojo storus akinius. Pakankama priežastis atstumti. Paskui keletas žmonių (L, M, N, irO) sugalvojo, kad būti kitokiam yra labai krūta. Jie patys savanoriškai nusprendė tokiais tapti. Jie nusidažė plaukus įvairiom spalvom, pasidarė originalias šukuosenas, apsirengė keistais drabužiais ir ėmė maištauti prieš daugumą, vadindami juos beveidžiais ir pilka mase. Žinoma, už tai jie irgi buvo išmesti.Išaiškėjo, kad du vyrukai, P ir R,labiau domisi ne merginomis, bet vienas kitu. Kurį laiką tai buvo pagrindinė likusių bendruomenės narių pokalbio tema, aišku, prieš tai vaikinai buvo primušti, apspjaudyti ir išmesti lauk. Liko 5 žmonės. Išlikti pasidarė dar sudėtingiau. Kitokių jau nelabai galima buvo rasti, nes kiekvienas labai stengėsi supanašėti su kitais. Tiesa, S rengėsi nelabai madingais drabužiais. Nebuvo turtinga. Negalėjo sau leisti nusipirkti šio dailaus sijonėlio už 200 Lt. Draugėms pasidarė ne lygis su ja tąsytis. Vėl nebeliko kitokių. Negi tai reiškė, kad išnyks tas nuostabus jausmas, kuris atsiranda tada, kai randi dėl ko užsipulti kitą žmogų ir išsityčioti iš jo? Negi dabar nebebus galima pasijusti galingam, kai paniekini kitą? Na, jeigu natūraliai niekas nepadaro klaidų,

dar juk lieka galimybė dirbtinai tas klaidas sukurti. Tereikia paimti žmogaus pasakytus žodžius, interpretuoti juos savaip, prikurti ką nors savo ir paskleisti gandus. Reikia į akis sakyti viena, galvoti kita, o už akių sakyti trečia. Kitaip pralaimėsi šį socialinį žadimą. Pralaimėjo T. Gal nebuvo taip ištobulinusi veidmainystės ir apgaulės meno. Paskui atkrito U. Dėl to paties. Kur du, trečias nereikalingas. Liko du asmenys. Lyg ir galima būtų baigti visa tai. Bet ne. Juk konkurencija yra. Ir apsimetinėjimo įgūdžiai, kurie per tą laiką taip įaugo į kraują, kad neapsimetinėjimas ir tiesioginis kalbėjimas atrodytų kažkas nenatūralaus. Vis dėlto, V pralaimėjo. Atsibodo jai visada jaustis prastesnei už Z. Atsibodo tai, kad Z nuolat rodo savo pranašumą. „Sutinku su F ir G, viskas čia beprasmybė, visas tas bendravimas. Aš pasitraukiu“, -pasakė V. Ar Z buvo laiminga dėl savo pergalės? Kurį laiką -taip. „Nevykėliai visada randa pasiteisinimą“, atsakė ji į V žodžius. Dabar ji buvo nugalėtoja. Vienintelė. Nepakartojama. Išskirtinė. Išskirtinė? Išskirtinė? Ką? Juk tikslas buvo pritapti.

Tie, kurie kažkuo skyrėsi, juk buvo nurašomi. Dabar, kai aplink nebuvo nieko, prieš ką reiktų pasirodyti, Z galėjo sutelkti savo mintis kitur. Ji blankiai prisiminė ankstesnį gyvenimą,kol tas socialinis žaidimas nebuvo prasidėjęs. Ji prisiminė tuos žmones, kuriuos pati atstūmė ir iš kurių tyčiojosi. A juk buvo geras žmogus. Kas, kad be kojos. Bet juk tuomet visa tai dar tik buvo prasidėję, ir tai buvo ryškiausias skirtumas. Ir koks skirtumas, kuo tikėjo E? Koks skirtumas, kaip atrodė H, J, Iir K? Z atsiminė, kaip anksčiau kalbėdavosi su H apie mergaičių gyvenimą. O kas po to? Ji stovėjo su išrinktųjų būreliu ir vadino H„stora karve“. Bet kam visa tai?Z pasijuto panaši į F, kuri nelabai suprato aplinką ir nuolat klausinėdavo „kodėl?“ Prisiminė, kaip vos visam tam prasidėjus F klausė „Ar jūs kažką žaidžiate? Ar čia vaidinimas? ką man daryti?“

Taip, juk tai ir buvo vaidinimas, po galais. Absurdo spektaklis. Beprasmybė...

Pasidalinkite kilusiomis mintimis, man įdomi jūsų nuomonė :).

P.S Užsivedžiau žiūrėti "Kerės dienoraščius"...