Kiek gyvenime svarbi nuojauta?

Sveiki J

Ko gero nieko nenustebinsiu pasakydama, kad šiuo metu be galo džiaugiuosi atostogomis! Taip, džiaugiuosi! Labai, labai, labai! Pradėjau daryti tai, ką vienu metu buvau apleidusi. Turiu laiko pasiuvinėti, pažaisti krepšini (mmm... tai taip primena vasarą), pažiūrėti norimus filmus, pasivažinėti dviračiu ir galų gale nieko neveikti! Keistai skamba: turiu laiko nieko neveikti :D. Dar vienas svarbus dalykas įvykęs per šias atostogas- ėmiau labiau suprasti savo nuojautą. Bet ji keista. Įsitikinau, kad dažniausiai būna atvirkščiai nei aš nujaučiu. Pavyzdžiui, jaučiu, kad nebepamiršiu vieno ar kito daikto, bet tada save pagaunu mąstant: ne, tu klysti, juk visada būna atvirkščiai nei tu tikiesi. Ir žinoma, laimi antroji mintis. Supratau, kad būna atvirkščiai nei aš pagalvoju. Jei galvoju, kad mama jau bus grįžusi iš darbo, iš karto pasitaisau- ne, ji nebus  grįžusi, bus atvirkščiai nei aš galvoju. Ir tai pasiteisino jau tikrai ne viena ,ir ne du kartus. Ir apskritai, įdomus dalykas ta nuojauta, tiesiog žinai, kad bus taip ir viskas. Keista, kai pagalvoji, kad ta nuojauta gali tau padėti išsigelbėti ar išgelbėti kitą.Dabar pamąsčiau, kad ši sritis dar nėra mums gerai suvokiama, nes vieni jos visai nesuvokia, kiti tai pavadintu savisaugos jausmu (nes juk dažniausiai nuojauta pasireiškia prieš pavojų), tretiems- tai gyvenimo pagrindas. Ko gero niekas nesupras ką aš čia suvėliau, ką norėjau pasakyti...

Iš karto noriu jus visus pasveikinti su Velykomis, nes tikrąją dieną ko gero neturėsiu galimybės prisijungti. Taigi margų, stiprių margučių, gero oro ir gausaus būrio artimųjų jums šią pavasarišką šventę!